Užmač|ia (1) , užmačia (3 b ) 1. menk. įnoris, noras, ketinimas: priešo ~ias niekais paversti. nieko neišeis, kvailos ~ios. užėjo u., ir nebeperkalbėsi. 2. tarm. neganda: gal u. kokia čia tave
atnešė! u. kokia užpuolė ar kas, kad taip nesiseka. lyg
u. traukė ten eiti