Rubikòn‖as [pagal italijos upės rubikono (lot. rubico, kilm. rubiconis), skyrusios italiją nuo galijos, kurią cezaris su savo legionais po ilgo dvejojimo 49 pr. m. e. peržengė ir pradėjo pilietinį karą, vardą], lemtinga riba; peržengti rubikoną – padaryti
lemiamą, nepataisomą sprendimą.