Raum|uo, ~ens v. (3 b ) 1. anat. audinio organas, traukydamasis sukeliantis judesius: rankų, veido, širdies raumenys. r. traukdamasis sutrumpėja ir pastorėja. ~enų skaidulos. 2. skerdienos dalis iš
tokių audinių, liesa mėsa: tik raumenis deda į
skilandį. kas pirma suvalgo raumenį, tas paskui turi graužti kaulą (flk.)