konstèblis [angl. constable < sen. pranc. conestable < lot. comes stabuli — arklidės viršininkas]: 1. feodalinės anglijos karaliaus rūmų pareigūnas; rūpinosi kariuomene arba jai vadovavo; 2. anglijoje (xiii a. pab.—xix a. vid.) — garbės pareigūnas;
rūpinosi viešosios tvarkos palaikymu; 3. d. britanijoje — tvirtovės arba rūmų komendantas; 4. d. britanijoje ir jav — žemiausias policininkų laipsnis.