Dvės|ti, dvesia, ~ė 1. gaišti, stipti, galą gauti: atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis. paršeliai labai dvesia. 2. niek. mirti: kas ės, tas nedvės (flk.) . 3. šnek. alkti, badauti; lysti:
arkliai nepašerti ~ė per dieną. ko
dvesi, ar nėra ko valgyti? ~imas (2)