Enciklopedija
Patyręs
|
Cal-Mag-Zinc plus kapsulės N45
Cal-Mag-Zinc plus
Sudėtis:
Vienoje kapsulėje yra:
Kalcis 280 mg
(700 mg kalcio karbonato)
Magnis 247 mg
(415 mg magnio oksido)
Cinkas
5 mg
(35 mg cinko gliukonato)
Vitaminas B6 (piridoksino hidrochloridas) 5 mg
Vitaminas D (cholekalciferolis) 5 mcg
PAKUOTĖ
45 kapsulės
Maisto papildas
Tinka vartoti:
norint papildyti trūkstamą kalcio, magnio ir cinko kiekį,
norint
sustiprinti kaulus,
norint išvengti raumenų spazmų ir skausmo,
nervų sistemai stiprinti,
nervų ir raumenų dirglumui mažinti.
Vartojimas
Gerti po 1 kapsulę 1-3 kartus per dieną.
Veikliųjų medžiagų poveikis
Kalcis
Kalcis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, reikalingų
kaulų
stiprinimui. Daugiausia kalcio yra kauluose ir dantyse, jis užtikrina jų
stiprumą. Maži kalcio kiekiai, cirkuliuojantys kraujyje, padeda susidaryti
medžiagoms, reguliuojančioms virškinimą, energijos apykaitą, metabolizmą. Kalcis padeda maisto medžiagoms patekti į ląstelę, svarbus
ląstelių membranų laidumui palaikyti, nervinio impulso plitimui į raumenis, kraujo krešėjimui. Daugiau kaip 90 procentų organizme esančio kalcio susikaupę kauliniame audinyje karbonatų ir fosfatų forma. Visoms minėtoms funkcijoms atlikti organizmas paima kalcį iš kaulų. Kai vartojama mažai kalcio
turinčių produktų, kaulai tampa trapesni ir silpnesni, vystosi osteoporozė, galimi kaulų lūžiai. Kalcio rezorbcijai iš žarnyno, mobilizacijai iš kaulų būtinas vitaminas D.
Magnis
Įvairiuose magnio junginiuose yra nevienodas elementinio magnio kiekis.
Daugiausia gryno magnio yra magnio
okside. Jame elementinio (gryno) magnio
yra 5,9-12 kartų daugiau nei organinėse magnio druskose (laktate,
gliukonate, aspartate). Magnio oksidas mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gerai tirpsta skrandžio sultyse, sudarydamas lengvai pasisavinamą magnio formą-magnio chloridą, o pastarasis
labai gerai pasisavinamas plonajame žarnyne, nekenkia žarnyno mikroflorai.
Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų. Jis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energijai ląstelėse kaupti,
svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, re
guliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką.
Cinkas
Cinkas yra elementas, esantis 3000 žmogaus organizmo proteinų sudėtyje,
dalyvaujantis virš 200 fermentinių reakcijų. Cinkas aptinkamas austrėse,
jautienoje,
kalakutienoje, pupose, riešutuose, grūduose, moliūgų sėklose,
saulėgrąžose. Žmogaus organizme cinką išskiria tik keli tipai ląstelių: priekinės smegenų dalies, seilių liaukų, prostatos, žarnyno. Cinko trūkumas išsivysto, kai jo nepakankamai gaunama su maistu arba sutrinka jo absorbcija. Dažniau
cinko gali trūkti dėl nepilnavertės mitybos, laikantis
griežtų vegetariškų dietų, vyresnio amžiaus žmonėms. Trūkumo požymiai:
slenka plaukai, trūkinėja oda, "žydi" nagai, pakenkiami organizmo audiniai,
lėtai gyja žaizdos, sulėtėja lytinis vystymasis, brendimas, augimas,
susilpnėja imuninė
sistema, gali atsirasti bėrimų odoje, viduriavimas. Klinikinių tyrimų duomenimis, cinkas kartu su kitais antioksidantais gali stabdyti tinklainės degeneraciją, taip pat jis yra naudingas esant prostatos funkcijos sutrikimams. Cinkas svarbus regėjimo, skonio jutimo, uoslės
funkcijoms, atminčiai.
Cinko druskos efektyviai padeda kovoti su virusais
ir bakterijomis. Virškinamojo trakto infekcijos ryškiai silpnėja vartojant
cinko. Galvojama, kad taip yra dėl antimikrobinio cinko poveikio arba dėl
cinko absorbcijos ir pakartotinio cinko išsiskyrimo iš imuninių ląstelių (granuliocitai
išskiria cinką) arba dėl abiejų minėtų priežasčių.
Vitaminas B6
Vitaminas B6 įsiskverbia į nervines ląsteles ir padeda organizmui geriau
įsisavinti magnį. Vitaminas B6 reguliuoja baltymų apykaitą. Šis vitaminas
įtakoja fermentinius procesus, vykstančius galvos smegenyse, skatina
hemoglobino gamybą, riebalų ir angliavandenių apykaitą.
Vitaminas D3
Vitaminas D (kalciferolis) yra riebaluose tirpstantis vitaminas.
Svarbiausios formos yra vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3
(cholekalciferolis). Vitaminas D aptinkamas žuvų taukuose, riebiose žuvyse,
kiaušinio trynyje. Viena iš svarbiausių vitamino D3 funkcijų yra kalcio, fosforo, magnio apykaitos reguliavimas.
Vitaminas D3 padeda šioms svarbioms medžiagoms išsilaikyti kauluose, saugo
nuo osteoporozės, reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą žarnyne. Didesnio
kiekio šio vitamino reikia
nėštumo metu, sergant inkstų ir kepenų ligomis. Trūkstant vitamino D minkštėja kaulai, silpsta raumenys, sutrinka dantų augimas.
Veikliųjų medžiagų efektyvumą įrodantys moksliniai tyrimai
Kalcio tyrimai
* Vyresniems nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant kalcio ir vitamino D
lėčiau
mažėja kaulinė masė, ir 7 proc. sumažėja lūžimų skaičius .
(Dawson-Hughes)
* Atlikus multicentrinius tyrimus nustatyta, kad kalcio vartojimas nėščioms
moterims gali padėti išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo
metu. (Levine RJ, Hauth JC, Curet LB, et al. Trial of calcium to
prevent
preeclampsia. N Engl J Med. 19
97;337(2):69-76.)
* Kalcis kaip papildoma veiksminga priemonė gali būti vartojamas esant
padidėjusiam kraujospūdžiui (Miller GD, DiRienzo DD, Reusser ME, McCarron
DA. Benefits of dairy product consumption on blood pressure in humans: a
summary of the
biomedical literature
. J Am Coll Nutr. 2000;19(2 Suppl):147S-164S)
* Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, nustatyta, kad vartojant kalcio
vyresnio amžiaus moterims pavyksta sumažinti svorį. (Davies KM, Heaney RP,
Recker RR, Lappe JM, Barger-Lux MJ, Rafferty K, Hinders S. Calcium intake
and body weight. J Clin Endocr
inol Metabol. 2000;85(12):4635-4638.)
Magnio tyrimai
* Per pastaruosius 20 metų atlikta 16 tyrimų ir nustatyta, kad magnis
vertingas esant padidėjusiam kraujospūdžiui.(Hypertension 31 (Part 1): 131,
1998.)
* Vartojant po 350 mg magnio per dieną vienerius
metus sumažėja įvairių
širdies veiklos priepuolių ir staigių mirčių nuo širdies ligų skaičius.
(British Medical Journal 307: 585, 1993.)
* 40 sergančiųjų migrena 3 mėnesius kasdien vartojo po 600 mg magnio ir buvo
pastebėta, kad sumažėjo migrenos priepuolių skaičius. (Cephalalgia 16: 257,
1996.)
* 60 pacientų buvo suskirstyti į 2 grupes. Viena grupė vartojo magnio, o
kita - placebo. 12 valandų monitoruotas AKS, pulsas, magnio kiekis serume.
Išvada: magnis buvo gerai toleruojamas, nebuvo šalutinių reiškinių, taip pat
nenustatyta pavojingo kraujos
pūdžio sumažėjimo bei pulso
suretėjimo.(Muir KW, Lees KR.,University
Department of Medicine and Therapeutics, Gardiner Institute, Western
Infirmary, Glasgow, Scotland.)
* Atlikus multicentrinius tyrimus įrodyta, kad magnis pasižymi
neuroprotekciniu poveikiu, gerina kraujotaką.(Muir KW, Department of
Neurology,
Southern General Hospital, Glasgow, Scotland.)
* Magnis mažina įvairių širdies ritmo sutrikimų dažnį.(American Journal of
Clinical Nutrition 2002; 75:550-554; Klevay LM, Milne DB, Am J Clin Nutr.
2002;75:550-554.)
* Magnis efektyvus norint sumažinti eklampsijos riziką. (The Lancet 359:
1877-90, June 1, 2002).
* Magnis postmenopauzinio amžiaus moterims padeda išvengti įvairių širdies
ritmo sutrikimų. (American Journal Clinical Nutrition 75: 550-54, 2002)
* Magnis padeda išvengti trombozės komplikacijų.(Shechter M, et al. Am J
Cardiol July 15, 1999;84: 152-6.)
Literatūra:
1. Moorkens G, Manuel y Keenoy B, Vertommen J, et al. Magnesium deficit in a
sample of the Belgian population presenting with chronic fatigue. Magnes Res
1997;10:329-37.
2. Cox IM, Campbell MJ, Dowson D. Red blood cell magnesium and chronic
fatigue syndrome. Lancet 1991;337:757-60.
3. Howard
JM, Davies S, Hunnisett A. Magnesium and chronic fatigue syndrome.
Lancet 1992;340:426.
4.Shils ME. Modern Nutrition in Health and Disease. 9th ed. Baltimore:
Williams & Wilkins, 1999.
5. Standing Committee on the Scientific Evaluation of Dietary Reference
Intakes, Food and Nutrition Board,
Institute of Medicine. Dietary Reference
Intakes for Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and Fluoride.
Washington DC: The National Academies
Press, 1997.
6. Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference
Intakes: Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and
Fluoride. National
Academy Press, Washington, DC, 1999.
7. DeLuca HF and Zierold C. Mechanisms and functions of vitamin D. Nutr Rev
1998;56:S4-10. [PubMed abstract]
8. Reichel H, Koeffler H, Norman AW. The role of vitamin D endocrine system
in health and disease. N Engl J Med
1989;320:980-91. [PubMed abstract]
9. van den Berg H. Bioavailability of vitamin D. Eur J Clin Nutr 1997;51
Suppl 1:S76-9. [PubMed abstract]
10. Sandstead HH. Understanding zinc: Recent observations and
interpretations. J Lab Clin Med 1994;124:322-327.
11. Fabris N and Mocchegiani E. Zinc,
human diseases and aging. Aging
(Milano) 1995;7:77-93.
12. Hambidge KM, Mild zinc deficiency in human subjects. In: Mills CF, ed.
Zinc in Human Biology, New York: Springer-Verlag 1989 Pp 281-296.
13. Horrobin K. Calcium metabolism, osteoporosis and essential fatty acids:
a review. Progress
in Lipid Research, 1997;36(2- 3):131-151.
Gamintojas ir registravimo liudijimo turėtojas:
UAB "Aconitum", Taikos pr. 102, Kaunas, Lietuva.
www.aconitum.lt
Parengė gyd. Gražina Vasiliauskienė
Konsultavo med. dr. Romualdas Basevičius
|