Ar isveztumete savo senus tevus i seneliu prieglauda?

mintis ne mano, tai rodo laida per lietuvos ryto tv. ,bet klausimas manau labai aktualus siandiena ir ateityje bus aktualus. Ar mes visi esame pajegus ir ar norime pasirupinti savo tevais ir seneliais, kurie jau negali savimi pasirupinti? Kas lemia musu santyki su tais zmonemis ir at tai teisingas poelgis ir sprendimas apgyvendinti juos prieglaudoje?

Manau, problema ya ne "Ar juos isvesi", bet motyvai,kuriasi tu remsiesi tai darydamas.
jei zmogus jau negali pats savim pasirupint, o tu turi savo seima, savo gyvenima, ir nesi pajegus pult i pagalba ta pacia minute viska metes - tada prieglauda tikrai svarstytina alternatyva. Problema yra tada,kai tevai i prieglauda atiduodami tam,kad jais atsikratyt, kai nenori "vargintis" rupindamasis jais, ir panasiais avejais.

fui net nukratė nuo minties, kad galėčiau išvežti mamą į prieglaudą..nežinau, kas turėtų nutikt, kad pasielgčiau taip bjauriai

kas turetu atsitikti? na pavyzdziui del kazkokiu priezasciu mama tampa neigali ir negali judeti, o tu gyveni dvieju kambariu bute su trim mazameciais vaikasi ir vyru, dirbi nuo 8 iki 6 ir negali buti visa diena salia mamos.... o dar vyras irgi turi mama....

bjauru butu jei tu ja isveztum del to,kad nenoretum rupintis,ar tau butu dzin - paprasciau atriant, atsikratytum.
jei isveztum del to,kad esi nepajegi ja rupintis visada, bet kuriuo momentu,kai jai to prireikia, bet lankytum, bendrautum, manau, butu daug geriau nei kuri karta nesugebet greit atlekt i pagalba ir del to skaudziai nukentet jums abiems.

manau, kad yra ir kitų išeičių, negalint pačiai rūpintis, o ne taip nusikratyti atsakomybės, kad rūpintųsi svetimi žmonės..šiuo atveju būsiu tikrai kategoriška ir nenuolaidi, man mama yra brangiausias žmogus

o kada esi nepajegus rupintis savo tevais? ar tada kai tavim paciu reikia rupintis ar tada kada esi labai uzsiemes verslininkas ir neturi ''laiko'' ? i kokius remus talpinti pajeguma ir nepajeguma?

galiu pasakyti atvirai,kad as nenoreciau,kad mano vaikas sedetu salia,kai nebegaliu atsikelti nuo lovos,kad aukotu savo gyvenimus man...o kaip elgsiuos as?!...nezinau...turbut taip,kaip pageidaus mano artimieji patys...

nėra tos prieglaudos absoliutus blogis, kai vaikai priziūri savo ten esančius tėvus. ten tėvai būna su savo amžiaus ir panašių poreikių bei galimybių žmonėmis. našliai net gali atrasti sau gyvenimo draugą. nieko čia blogo.

esam kalbėję šia tema daug, mano mama pati sutinka ten keliaut, kai nebegalės savimi pasirūpint (jeigu protas iškeliaus arba nebegalės vaikščiot) ji savąją prižiūrėjo daugiau nei 4 metus ir puikiai žino, ką reiškia mesti darbą ir pamiršt bet kokią asmeninę veiklą.

bet ten patenka dazniausiai ne gulintys senukai.jie vaikams sako kad nenori buti nasta, bet paklausti kada juos lanke vaikai tai prisiminti negali ir asara braukia....kodel....kodel jie verkia? as manau sirdis krauju sruva, uzauginus kelis vaikus senatveje lieki vienas..namatai vaiku, jau nekalbu kad nesulauki siltu zodziu ar prisiglaudimo, anukams irgi laiko nera.....kodel taip atsitinka? ar musu vertybes virsta i nieka? kur nukreipiame savo atzalas, ka mokome vertinti savo vaikus? kuo mes didziuojames? darbais, pinigais, issilavinimu, turtu....? bet nuo ko viskas prasidejo ir kam istisu turime buti dekingi? juk mama musu neatidave i vaiku namus pagimdziusi, nes jai buvo svarbiau geras darbas......ji tada spejo visur, ir i darzeli ir i darba ir namie puikiai tvarkesi....ar isties mes nepajegus pasirupinti ar tik tampame snobais ir savanudziais?

as jau snekejau su mama ir ji sake bet koku atveju noretu ten praleisti senatve.... pradziai kad netrugdyti vaikams gyventi... aisku gal ir netrugdytu per daug jei butu kada ja rupintusi.... antra priezasti ji pasake kad ten bus zmoniu su kuriais ji gales bendrauti.... tiesiog mano mama mate kaip jos mociute pas mus gyveno iki mirties ji nesiskunde bet mes matem kad ji neturi su kuom pasisneketi mes buvo vaikai, kur mums iki senles kalbus ,tik laukas ir dugti.... mama ir jos vyras dirba, gryzus vaikai vyras jau kalbetis po darbo nebesinorisi.... ir taip liekas senas zmogus namuose salia savo artimu bet vienisas.... nezinau ar cia iseitis labai gera...kam kankinti toki zmogu namuose tipo gerai valgyti padaro gal kambarius kazkiek patvarko? o dar pinigine puse oho kokia pensija gauna.....jau tegul seneliu namuose padeda ir patys geriau jausi, jausis reikalingi, o kai jautiesi reikalingas dar gera gyventi bent siek tiek buna.... taip kad as dziaugiuosiu kad mano mama pati pasake tokius dalykus tik deja iki jos dar mociute yra, kuri tikrai taip nemasto.....

o kaip pvz tie atvejai, kai esi labai uzsiemes darbininkas londone,o tavo motina - labai pasiligojus pensininke lietuvoj ? arba kai ide sake, turi tris vaikus + vyra + darba etc.

Aš tai savo mamos siaubui, pajuokauju, kad jai bus nuobodu senatvėje su manim, kad senelių namuose smagiau ir senukų simpatiškų ten yra Pasiūliau iš kart pasidairyti tinkamesnių variantų O jei rimtai, tai manau, kad reikia atsižvelgti į tėvų norus bei į esamas aplinkybės, pasverti visus už ir prieš ir rasti tinkamą variantą, atėjus tam laikui, kai pagyvenę tėvai, neįgalūs patys savimi pasirūpinti. Tinkama senelių prieglauda, bei nuolatinis lankymas ir rūpestis, manau nėra atsikratymas savo tėvų, jei nėra sąlygų rūpintis namie.

ir tai jau rimtos priezastys ? 3vaikai ir vyras? manau dr lengviau tada, nes vaikai jau gali padeti, dazniausiai jie jau suauge. o londonas...neturiu ka pakomentuoti, gerai kad mama neisvyko i londona ir nepaliko taves vieno, tada tai kiti lengvai ja smerktu.....
as manau, kad negali pasirupinti tevais tada kai reikia kad tavim kas rupintusi t.y. guli ligos patale , o daugiau viskas priklauso nuo tavo meiles ir noro....

pritariu..o kad tėvai patys sako, kad norėtų į prieglaudą, tai nebūtinai iš tikro to nori..keista, kad tėvai, atidavę vaikams gyvenimą, jaučiasi nepatogiai, kad vaikai turės pasirūpinti jais, kai patys rūpinosi tiek metų jais

pirmas labai dydelis skirtumas mama yra moteris sunus vyras.... manau kad dukros gali mama priziureti kai vyras dirba ir yra uz ka pavalgyti ir siltai ziema praleisti.... bet kai yra tik sunus deja deja negali buti taip kad sunus priziuri mama is jos pensijos ir sakykim kazkokiu dar ten pinigeliu uz prieziura... tada net vaistams neuztenka kokia mamos tada senatve? tipo ji laimingesne kai valgo tik tam tikta maista kai negali vaistu nuo skausmo nusipirkti? o gal marti turetu priziureti sunaus mama? ar palikti vyra namuose o pati uzdirbti seimai?

o kodel negali marti priziureti? ar vis gyvenate uosvieniu ''raganu'' istorijomis? as myliu savo uosviene ir bet kada ja rupinciausi kiek tik reiketu, juk ji mano vyro mama, ir mano vako mociute! ji taip pat artimas ir brangus zmogus kaip ir tevai.....ir nerekia sakyti kad sunus negali pasirupinti savo mamomis....

Aš nenorėčiau, kad, jei pati senatvėje negalėčiau pasirūpinti, kad mane prižiūrėtų sūnus pas jį namie. Nenorėčiau būti našta ir trukdyti.Jau geriau senelių prieglauda, bent jau man...Aišku, aplankant sūnaus su nekantrumu laukčiau...Tai ir būtų šventė ir man i jam Žinai, seni žmonės kai kurie būna irzlūs, priekabūs...

pagrysk prasau. kai nera pinigus kas uzdirba geriau senas zmogus numirtu negu kantusi.....

del marciu tiek pasakysiu jos turi savo mama ir jau geriau pirma tegu pasirupina savo mama.... o uosvenes labai geros raganos jau isnyko....