Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
zerojus,
klimatas,
modernus gyvenimas,
naniferma,
kolekcijos,
kriaukliui kolekcija,
nanoferma,
kids competitive,
kaip istrinti anketa,
okeanija@dr.lt,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Alyvų g., Mikoliškio k., Pasvalio r. sav.,
Eglaičių g., Mikoliškio k., Pasvalio r. sav.,
Kalno g., Mikoliškio k., Pasvalio r. sav.,
Liepų g., Mikoliškio k., Pasvalio r. sav.,
Pušaloto g., Mikoliškio k., Pasvalio r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2010.03.01 23:51 |
|
|
Begem0tas
Pažengęs
|
Klausimas, tiek vyrams tiek moteris, visiems kas suprasit klausimo esmę ir kas turit kuo pasidalinti. Situacijos paaiškinimas gana painus, bet pasistengsiu viską išdėstyti kuo glausčiau ir paprasčiau.
Per daug nesismulkinant kas ir kaip, esu toks, kad gyvenimo džiaugsmą (gal prasmę)
randu už asmeninių santykių ribos. Kitaip tariant gyvenu veikla kuria užsiimu. Daug aktyvumo, daug bendravimo, daug kūrybinės veiklos, daug iššūkių ir panašiai. Esu gana jaunas, bet santykių turėjau įvairių ir vienkartinių nuotykių, ir trumpalaikių pasimatymų ir ilgalaikių draugysčių, net santuoką
buvau sukūręs, tačiau rezultatas visada tas pats, tiesiog NE TAI. Priežastis visada viena, moteriai pradeda stigti dėmesio... Tada rodau daugiau dėmesio, po truputį atsitraukiu nuo savo gyvenimo ir pasineriu į
"bendrąjį", iš pradžių viskas lyg ir gerai, bet ilgainiui jaučiu, kad jau nelabai turiu kuo dalintis, pradedu jaustis nelaimingas, nuo veiklos jau atitrūkęs ir sunku vėl įsivažiuoti, santykiuose irgi tarsi dargana. Žodžiu gyvenimas tampa šikna. Taip viskas tęsiasi iki santykiai nutrūksta. Vėl atrandu save ir vėl laimingas, vėl norisi su kažkuo dalintis gyvenimu, ir istorija pradeda kartotis.
O gal gali būti kitaip? Galbūt būna kitaip? Galbūt įmanoma,
kad žmogus gali jaustis laimingas, suvokdamas, kad jis nėra šalia esančio žmogaus aistros objektas, o tik asmuo su kuriuo labai gera dalintis? Ar jei jau myli, tai tau privalo egzistuoti tik tavo meilės objektas? Ar žmogus gali susitaikyti su kito žmogaus laisve (jei egzistuoja pasitikėjimas), jos
nevaržyti ir tuo pačiu jaustis laimingas? Taigi kaip ten, ar laisvė ir meilė suderinami dalykai ar tenka rinktis vieną iš jų? Ir jeigu taip, tada kas nutinka jei abu simbolizuoja laimę, ar tada įmanoma tik dalinė laimė?
Žodžiu su tokiomis mintimis baigiu šią dieną. Jei kas turit kuo
praturtinti - mielai prašom.
|
|
| | 2010.03.01 23:57 |
|
|
kapucino
Pradedantysis
|
isirasyk i darbsciuju ranku bureli ir viskas bus tvarkoj
|
|
| | 2010.03.02 00:05 |
|
|
Pasisiauses
Moderatorius
|
Begem0tas rašė:
Klausimas, tiek vyrams tiek moteris, visiems kas suprasit klausimo esmę ir kas turit kuo pasidalinti. Situacijos paaiškinimas gana painus, bet pasistengsiu viską išdėstyti kuo glausčiau ir paprasčiau.
Per daug nesismulkinant kas ir kaip, esu toks, kad gyvenimo džiaugsmą (gal prasmę) randu už asmeninių santykių ribos. Kitaip tariant gyvenu veikla kuria užsiimu. Daug aktyvumo, daug bendravimo, daug kūrybinės veiklos, daug iššūkių ir panašiai. Esu gana jaunas, bet santykių turėjau įvairių ir
vienkartinių nuotykių, ir trumpalaikių pasimatymų ir ilgalaikių draugysčių, net santuoką buvau sukūręs, tačiau rezultatas visada tas pats, tiesiog NE TAI. Priežastis visada viena, moteriai pradeda stigti dėmesio... Tada
rodau daugiau dėmesio, po truputį atsitraukiu nuo savo gyvenimo ir pasineriu į "bendrąjį", iš pradžių viskas lyg ir gerai, bet ilgainiui jaučiu, kad jau nelabai turiu kuo dalintis, pradedu jaustis nelaimingas, nuo veiklos jau atitrūkęs ir sunku vėl įsivažiuoti, santykiuose irgi tarsi dargana. Žodžiu
gyvenimas tampa šikna. Taip viskas tęsiasi iki santykiai nutrūksta. Vėl atrandu save ir vėl laimingas, vėl norisi su kažkuo dalintis gyvenimu, ir istorija pradeda kartotis.
O gal gali būti kitaip? Galbūt
būna kitaip? Galbūt įmanoma, kad žmogus gali jaustis laimingas, suvokdamas, kad jis nėra šalia esančio žmogaus aistros objektas, o tik asmuo su kuriuo labai gera dalintis? Ar jei jau myli, tai tau privalo egzistuoti tik tavo meilės objektas? Ar žmogus gali susitaikyti su kito žmogaus laisve (jei
egzistuoja pasitikėjimas), jos nevaržyti ir tuo pačiu jaustis laimingas? Taigi kaip ten, ar laisvė ir meilė suderinami dalykai ar tenka rinktis vieną iš jų? Ir jeigu taip, tada kas nutinka jei abu simbolizuoja laimę, ar tada įmanoma tik dalinė laimė?
Žodžiu su tokiomis mintimis baigiu
šią dieną. Jei kas turit kuo praturtinti - mielai prašom.
Sveikas, įdomią temą palietei
Manau supratau ką tu turėjai omeny.
Atsakymas mano būtų paprastas. Taip, būna.
Tiksliau perfrazuosiu tavo temos pavadinimą:
"Meilė, laisvė ir laisvė prieinama. Subrendusiems žmonėms"
Manau problema šiais laikais, kad labai išplitusi seilėjimosi ir dėmesio reikalavimo kultūra...
Toks iškrypęs mąstymas, šlovinantis savo asmeninio gyvenimo neturėjimą ir dviejų žmonių susiklyjavimą į VIENĄ
Manau, kai susirasi tinkamą merginą (tokią, kurios ego nebus toks milžiniškas ir nereikalaus
dėmesio nonstop), viskas susitvarkys.
|
|
| | 2010.03.02 00:07 |
|
|
T2H
Patyręs
|
Jokiai budais neprarask savojo as. Moteriai reikia ne demesio, ja tiesog reikia itikinti, kad ji tau reikalinga, nors tu ir uzsimes 100-ais darbu. Parasyti 3-u zodziu zinute ar uzmigti stipriai apsikabinus neatims is taves tavo viso gyvenimo.
|
|
| | 2010.03.02 00:11 |
|
|
manga
Meistras
|
to Begemotas : paprastai, kai susitinka du subrende zmones, kurie moka dalintis gyvenimu kartu ir tuo paciu gyventi savaji, imanoma
|
|
| | 2010.03.02 00:45 |
|
|
KristinaAd
Moderatorius
|
Laisvė būnant vienam ir laisvė dviese yra kitokia. Kai esi vienas, gali daryti bet ką, bet būnant dviese bet kokiu atveju ta laisvė kitokia, nes reikia atrasti vietos ir kitam žmogui.
Tad galima atrasti žmogų, su kuriuo galėsi dalintis gyvenimu ir kuriam nereikės atstoti viso gyvenimo.
Bet mažai tikėtina, kad gyvensi taip laisvai, kaip gyvenai vienas.
|
|
| | 2010.03.02 01:02 |
|
|
TempusVernum
Didmeistris
|
Pasisiauses rašė:
Manau supratau ką tu turėjai omeny.
Atsakymas mano būtų paprastas. Taip, būna.
Tiksliau perfrazuosiu tavo temos pavadinimą:
"Meilė, laisvė ir laisvė prieinama. Subrendusiems žmonėms"
Manau problema šiais laikais, kad labai išplitusi seilėjimosi ir dėmesio reikalavimo kultūra... Toks iškrypęs mąstymas, šlovinantis savo asmeninio gyvenimo neturėjimą ir dviejų žmonių susiklyjavimą
į VIENĄ
Manau, kai susirasi tinkamą merginą (tokią, kurios ego nebus toks milžiniškas ir nereikalaus dėmesio nonstop), viskas susitvarkys.
Ne visad taip būna, kad
merginos reikalauja to dėmesio. Labai galimas dalykas, kad mes patys nemokame negalima, o gal nenorime to dėmesio suteikti. Galbūt tai mūsų pačių asmeninės savybės (didelis individualumas, maži bendravimo poreikiai ir pan.), o galbūt tai ne tos merginos, kurioms mes iš tiesų norėtume teikti dėmesį.
|
|
| | 2010.03.02 08:23 |
|
|
BagyraBlondine
Pradedantysis
|
Iš patirties žinau,kad laisvė ir laimė įmanomi,tereikia abipusio pasitikėjimo. Žinoma,nereikia isijautus į savo laisvę pamiršti ir šalia esančio žmogaus. Nesuprantu tų moterų,kurios visais įmanomais būdais stengiasi vyrą laikyti kuo arčiau saves ir traukia į namų rutiną,tada vyrai gesta ,ypač jei
tai veiklūs vyrai...
|
|
| | 2010.03.02 08:53 |
|
|
raudona77
Naujokas
|
Tai geriau tegul namie užgęsta nei kituose namuose šwiečia.
|
|
| | 2010.03.02 09:14 |
|
|
Steel
Meistras
|
Begemotas, sveikas atvykes i vienisiu pasauli Jo, sunku mums tokiems su moterimi gyvent, oi ne taip, moterims sunku su tokiais kaip mes, toks jau tas gyvenimas
|
|
| | 2010.03.02 09:25 |
|
|
Brunhilda
Naujokas
|
raudona77 - užuojauta dėl tokių minčių... Nejau įdomu, gera, kitaip tariant, negi "veža" buvimas su užgesintu (juk ne savo noru užgęsta) žmogumi? Ypač, jei žmogus kūrybingas ir turi ką pasakyti pasauliui (bet kokia kūrybos forma). Mane tokios BOBOS (sorry), gesinančios savo antrąsiais puses, varo į
neviltį... Galų gale jos arba lieka vienos, arba priverstos taikytis su neištikimybe (nebūtinai fizine, bet dvasine - būtinai!) P.S. Žinau, ką sakau
|
|
| | 2010.03.02 09:28 |
|
|
Raganiukė
Didmeistris
|
Laisva meilė...
|
|
| | 2010.03.02 09:29 |
|
|
Elara
Didmeistris
|
Kazkaip keistai ,bet pritarciau Brunhildai Labai taikliai-BOBOS Nes sunku kitaip pavadinti butybes,kurios nesugeba susitaikyti su tuo,kad salia
gyvena asmenybe,zmogus su savais poreikiais,savo siela-ir gesinti.......Ziauru.Ir slykstoka....
|
|
| | 2010.03.02 09:38 |
|
|
Raganiukė
Didmeistris
|
Manau, kad žmogus yra laisvas rinktis įsipareigoti ar ne...meilė jau savaimė yra priklausomybės būsena Nenoras būti priklausomam, reiškiasi nėra jau ta meilės liga tokia stipri Arba ne gili Nesubrendo iki tokio lygio, kad ją išsaugoti, ieškoti kompromisų ir gludinti derybinius įgūdžius Be to , be jokių sąlyčių taškų, bendros veiklos, žiūrėjimo viena kryptimi, tokia meilė, kaip ach ir och, tikrai ir netruks ilgai
|
|
| | 2010.03.02 09:51 |
|
|
Brunhilda
Naujokas
|
Raganiuke, noriu oponuoti Bendros veiklos gali būti kad ir kokie 30-50%, likusi - kai kiekvienas atskleidžia savo gebėjimus, pomėgius ir t.t. Bet tada yra apie ką kalbėtis susitikus (su sąlyga, kad kito žmogaus veikla
vienas kitam yra įdomi ir, be abejonės, jei sugebama tai patraukliai ir nenuobodžiai pateikti)... Baisiausia, kai vienas žmogus "dega", yra su polėkiu, o kitas - tik pilka pelė, nors kartais ir tokia partnerystė pasiteisina, jei pelė nėra emocinis vampyras, o sugeba pasišvęsti labiau talentais
apdovanotam partneriui, padeda jam kurti, prisiimdamas sau buities rūpesčius ir pan.
|
|
| | 2010.03.02 10:09 |
|
|
KristinaAd
Moderatorius
|
Brunhilda rašė:
raudona77 - užuojauta dėl tokių minčių... Nejau įdomu, gera, kitaip tariant, negi "veža" buvimas su užgesintu (juk ne savo noru užgęsta) žmogumi? Ypač, jei žmogus kūrybingas ir turi ką pasakyti pasauliui (bet kokia kūrybos
forma). Mane tokios BOBOS (sorry), gesinančios savo antrąsiais puses, varo į neviltį... Galų gale jos arba lieka vienos, arba priverstos taikytis su neištikimybe (nebūtinai fizine, bet dvasine - būtinai!) P.S. Žinau, ką sakau
Nereikia varyti tik ant moterų. Tiek vyrai, tiek moterys gali gesinti savo antrąsias puses. Egoizmas, noras turėti visą dėmesį sau, pavydas - tai būdinga tiek moterims, tiek vyrams.
|
|
| | 2010.03.02 10:15 |
|
|
Brunhilda
Naujokas
|
maloni - nevarau ant moterų (aš feministė iki panagių, jeigu ką) Tiesiog užkabino būtent MOTERIŠKOS lyties atstovės pasisakymas apie nugesinimą. Jei tai parašytų vyras, kliūtų ir jam
|
|
| | 2010.03.02 10:44 |
|
|
naivuole2
Meistras
|
Brunhilda rašė:
raudona77 - užuojauta dėl tokių minčių... Nejau įdomu, gera, kitaip tariant, negi "veža" buvimas su užgesintu (juk ne savo noru užgęsta) žmogumi? Ypač, jei žmogus kūrybingas ir turi ką pasakyti pasauliui (bet kokia kūrybos
forma). Mane tokios BOBOS (sorry), gesinančios savo antrąsiais puses, varo į neviltį... Galų gale jos arba lieka vienos, arba priverstos taikytis su neištikimybe (nebūtinai fizine, bet dvasine - būtinai!) P.S. Žinau, ką sakau
O gal paprasciau tokiems gyventi vieniems ir neskaudinti partnerio savo pastoviu nebuvimu.Nes kaip ten bebutu seima,tai ne vieno sajunga ir vien imti,bet nieko
neduoti,neimanoma.Anksciau ar veliau sajunga isirs.
Jei zmogus toks kurybingas,pasineres i savo pasauli,tai gal geriau ir lieka vienas su juo.Kodel siulot buiti uzkrauti partnerei?
O kas liecia posaki BOBOS,tai jau geriau as buciau tokia,nei kazkieno namu tvarkytoja,vaiku gimdytoja ir
panasei.Visi mes asmenybes...
|
|
| | 2010.03.02 11:52 |
|
|
Brunhilda
Naujokas
|
naivuolė wrote:
O gal paprasciau tokiems gyventi vieniems ir neskaudinti partnerio savo pastoviu nebuvimu.Nes kaip ten bebutu seima,tai ne vieno sajunga ir vien imti,bet nieko neduoti,neimanoma.Anksciau ar veliau sajunga isirs.
Jei zmogus toks kurybingas,pasineres i savo pasauli,tai gal
geriau ir lieka vienas su juo.Kodel siulot buiti uzkrauti partnerei? Jei zmogus toks kurybingas,pasineres i savo pasauli,tai gal geriau ir lieka vienas su juo.Kodel siulot buiti uzkrauti partnerei?
O kas liecia posaki BOBOS,tai jau geriau as buciau tokia,nei kazkieno namu tvarkytoja,vaiku
gimdytoja ir panasei.Visi mes asmenybes...
----Kalbu ne apie UŽKROVIMĄ, o apie savanorišką PAGALBĄ.---- O posakis "visi mes asmenybės" mane šiek tiek juokina, nes teko sutikti tikrai nemažai ryškių asmenybių, paliekančių po savęs ženklų pėdsaką (deja, bet pilkų pelyčių vis tik
gerooookai daugiau). Bet tos pelytės - šabloniškai mąstančios ir nuobodžiai gyvenančios - neturėtų savo banaliais "dirbk-pirk-mirk" stiliaus poreikiais žlugdyti asmenybių, gebančių kažką duoti pasauliui. Beje, tos pelytės labai dažnai ypač garsiai cypauja apie "savo poreikius", nes jos "irgi
asmenybės"...
O ar neteko girdėti apie ilgalaikes ir laimingas santuokas tokių iškilių žmonių kaip garsus muzikantas Rostropovičius ir jo žmona - ne mažiau garsi operos primadona Višnevskaja, arba superbalerina Maja Pliseckaja ir jos vyras - kompozitorius Ščedrinas? Ar jiems pagal tavo mąstymą
irgi reikėjo gyventi ir kurti vieniems?
P.S. Sakai, nenori būti kažkam "vaikų gimdytoja"? Tai gal norėtum, kad koks vyriškis tau vaikus gimdytų? (joke) (Pastabėlė - rašoma PANAŠIAI, o ne panašei
|
|
| | 2010.03.02 11:59 |
|
|
Brunhilda
Naujokas
|
Oi, atsiprašau, tik dabar pažiūrėjau naivuolės2 amžių.... Tai vaikai gal jau pagimdyti ir net užauginti? (kaip ir mano).
|
|
|
|
|