"Antropinis principas" arba "kodėl mes čia esame" ?

Pirma - Teorija. Faktai. Pabandysiu juos apibendrinti kuo paprasčiau.

Antropinis principas teigia, kad fizikinės sąlygos atsirasti gyvybei nuo pat visatos pradžios yra maksimaliai palankios.

Kuo jis pasireiškia:

1. Kaip žinia, materija sudėta iš atomų, kurie sudėti iš elementariųjų dalelių (elektrono, protono ir t.t.). Dalelės gali turėti antidaleles (eksperimentiškai įrodyta). Dalalė ir antidalalė, susidūrusios apytiksliai tariant išnyksta.
Visatos pradžioje dalelių ir antidalelių santykis buvo toks: 1000 000 001 : 1000 000 000. Taigi vos ne vos materija galėjo išlikti. Būtų santykis kitoks (medžiagos nenaudai) ir sudie viskam....

2. Gyvybei, bent jau tokiai, kokią mes įsivaizduojam reikalingi įvairūs cheminiai elementai - anglis, deguonis, azotas ir kt. Jie atsirado žvaigždėse, dėl milžiniškų temperatūrų jungiantis paprastesniems elementams į sudėtingesnius (seka: vandenilis -> helis ir t.t.). Pasirodo, jei viena iš atomo sudedamųjų dalių - elektronas, būtų du kart sunkesnis ar du kart lengvesnis (jie ir taip lengvučiai), tai nevyktų jokios reakcijos žvaigždėse, apskritai normalios žvaigždės nesusiformuotų.

3. Visatoje yra keturios fundamentalios jėgos. Viena iš jų, stiprioji sąveika, atsako už tai, kad egzistuotų pačios elementariosios dalelės (protonai ir neutronai), bet, kad egzistuotų atomo branduolys. Jei ši jėga būtų bent 10 proc. didesnė, ate ate gyvybei, visatoje būtų tik vandenilis ir helis. Jokio progreso.

4. Vidutinis visatos tankis. Jis taip pat labai svarbus. Jei visata būtų labai tanki, vos atsiradusi, vėl pradėtų traukis, niekas nespėtų atsirasti. Jei mažesnis, nei yra, tiesiog medžiaga būtų labai pasklidus, jos nebūtų daug ir nebūtų iš ko susidaryti viskam, ką matome.

5. Gravitacijos jėga taip pat labai daug ką reiškia. Ji labai silpna (tiksliau jos konstanta). Pastebima tik tarp masyvių kūnų. Kaip sakė vienas dėdė prieš 100 metų, ji nekalta, kad žmonės krenta iš meilės Būdama labai silpna ji mums lyg ir neturėtų keli įspūdžio jei būtų 10 kartų didesnė (juk ar jaučiam skirtumą - 11 nulių po kablelio ar 10 ) Tačiau, jei Gravitacijos konstanta būtų 10 kartų didesnė, viskas evoliucionuotų 10 kartų greičiau, žvaigždės greičiau gimtų, greičiau mirtų, ir ko gero nespėtų net gyvybė atsirasti. Nepamirškim, mums prireikė 3 mlrd. metų. Tad per 100 mln. metų nespėtume.

6. Saulė, kaip žvaigždė - labai tinkama mums. Vieniša, neturi palydovės (60 proc. žvaigždžių - dvinarės ar daugianarės). Jei būtų dvinarė ar pan., mūsų planeta skrietų apie ją labai nepastovia, sudėtinga orbita, būtų tai karšta, tai šalta - gyvybė neatsirastų. O gal net ir Žemė neatsirastų dėl tokios "makalynės". Saulė tai pat yra rami žvaigždė - nei pulsuojati, nei sproginėjanti. Ji taip pat pat yra nei didelė, nei maža, o taip pat ilgaamžė žvaigždė - tinkamas prieglobstis mums.

7. Žemė yra tinkamame atstume nuo Saulės. Truputis arčiau - iškeptume, truputis toliau - sušaltume. Vos kelių dešimčių procentų skirtumas atstume nuo Saulės.

8. Jei žemė būtų per pus mažesnė - neturėtume atmosferos, dukart didesnė - turėtume nuodingą atmosferą, su vandeniliu, metanu ir pan.

9. Saulė su Žeme keliauja apie Mūsų galaktiką "lygiu keliu", neatrodo, kad kada nors buvome patekę į kokį tamsių dujų - dulkių ūkų debesį ar pan. Ramiai sau evoliucionuojam.

Taigi, kai manote, kaip čia yra:

- Tai natūrali materijos savybė tobulėti, sukurti stebėtoją ?

- Visiškas atsitiktinumas ?

- Aukštesnės supercivilizacijos eksperimentas ?

- Kūrėjo valia ?

O gal dar kažkas ?

Gal...

Argumentai !!! Jei rimčiau, tai šiaip jau ir mokykloje turbūt mokino, kad kai kažką teigi (tuo labiau kad diskusijų forumas), tai reiškia sakyti: aš manau taip, nes ... t.t. ir t.t.t. Net kaip nuomonės negalima nei patvirtinti, nei paneigti, ta nuomonė vis tiek kažkuo turi remtis, kažkokiais savo įsitikinimais. Pvz: "manau, kad tai kūrėjo valia, nes man atrodo neįtikima natūrali raida".

T.V.Dabar einu dirbt,yra reikalų,vėliau gal vakare panagrinėsim plačiau

Kokie gali būti argumentai, diskutuojant, ar tai kūrėjo valia, ar atsitiktinumas, ar aukštesnių jėgų eksperimentas, kai nečiupinėjome nei Kūrėjo, nei aukštesnių jėgų, o atsitiktinumą taip pat turi kažkas "sukurti". Sunku rinkti argumentus, kur pats neturi patirties įrodyti kažką, tik tikėjimą ir spėjimą. Taip, tarkim, gyvybės atsiradimo čia ar dar kur priežastis - atsitiktinumas. Bet valio, iš kur tas atsitiktinumas. Tai panašu į nesibaigiančio svogūno lupimą, nes atsakai į vieną klausimą, atsiveria kitas.

Šį karta tereikia nuomonės, bet žinoma, įdomu, kodėl tokia nuomonė o ne kitokia.

Matai, čia tas pats kaip "kur baigiasi begalybė?", "kas yra už pabaigos?"... Tam tikri dalykai žmogui nėra suvokiami. Aš labiau linkusi palikti tai be paaiškinimo nei imti bet kurį paaiškinimą (pvz., Dievas, kas man, tiesą pasakius, irgi tik labai mažai ką tepaaiškina).

Man regis, per "negali būti" buvo iškeltas įdomus klausimas, jog gal per žmones žemė susinaikina... Įdomus, sakyčiau, spėjimas.

Negi Joyce tokia ribota ? Kur dabar tas žvelgimas į bedugnę ?

TempusVernum >>> Kodėl manai, kad atsakymo nenustatymas yra ribotumas?

Nebandymas apie tai mastyti yra ribotumas. Tuo labiau, kad tai filosofinis klausimas, tik šį karta atėjęs ne iš "vidaus", o "iš išorės". Žmonės apie tai mąsto ir... po truputį skinasi kelią į pažinimą.

Man čia atėjo privatus pasiūlymas padiskutuoti apie tai kitur, tipo yra ten tokių temų. Bet aš tyčia noriu padiskutuoti su "nesugadintais" žmonėmis. Pasiskaito kitur S. Hokingo ir mano, kad jau suvokia apie ką šneką. Negaliu pakęst. Geriau minimalus (joks) žinojimas, nei menkas Hokingo "pagadintas".

TempusVernum >>> O kas sako, kad nemąstau? Sakau, kad atsakyti negalėsiu. Beveik į visus svarbius dalykus atsakyti neįmanoma, bet apie juos svarstoma. Kitas dalykas - artėjimas prie pažinimo... Ar tau neatrodo, kad horizontas vis tolėja? Ir ką pakeičia tai, kad mes žinome savo kūno sandarą? Ar atsakome, kas mes esame tada?

Tavo pasipūtėliškumas tiesiog stulbinamas.

Ak, testuosi mus dabar....
Dievinau tokias temas,vos tik pries keleta metu....
Sutrumpintai manau: laimingas atsitiktinumas. Esame mes, tai manau yra ir dar kazkas, gal net tokia pati zeme, kazkur(visata beribe, pasitaikem mes pasitaikys ir kiti).
Net jei ir butu kitaip mums tai nesudaro jokio skirtumo, juo labiau neitakoja vykstanciu procesu.
Itin gilinantis butu galima prieiti iki kazkokios "pasaulines energijos"(remiantis isvedziojimais, matematinemis hipotezemis ir pan), bet velgi jai nusispjaut kas mes, ka darom, tikslai mums nezinomi ir butu net nesuvokiami.
Taigi gyenkim ir tiek va papietaut reikia ir ziuret, kad neperpustu puga.....

Nejoks tai ne filosofinis klausimas, elementari teorine fizika. Aisku labai graziai parasei nieko nesakau.
Viska supaprastinus reziume toks nusipiesi begalybes zenkla ir gali sau filosofuot iki nukritimo, visvien tos begalybes nesuvoksi, na jei suvoksi tai Nobelio premija gausi.

Ir ne zmones apie tai masto o Fizikai, nes ju darbas toks. Tai va mastyti reikia apie reikalingus TAU dalykus, ir nereikia aiskint , kad jei as nemastau apie tai tai as ribotas.

P.S. Komentuoti pasisakymo nereikia. Mano nuomones nepakeisi

hm, nepamirškime dar ir to, kad dauguma žmonių, kaip pvz. aš, abejoja dėl visų teorijų (tiksliau, neturi pastovios nuomonės). Galbūt tiesa slypi kažkur tarp visų šitų idėjų.
dažniausiai man arčiausiai būna ta mintis, kad materija yra kaipo kūrėjas, na, tipo, tas dievas ir panašiai. visiškas atsitiktinumas čionai negali būti - pernelyg daug žavių suderinamumų. Nebūtinai dėl sąlygų mūsiškai gyvybei - juk jei ir ieškom kokių nors gyvų organizmų formų, žvalgomės panašių į mus (tiesa, dabar tendencija net iš mokslininkų pusės truuuputuką pradeda keistis). Bėda tame, kad tą energiją, dievą ir panašiai bandom priartinti prie savęs, sužmoginti ir manome, kad jis/ji/[lietuvių kalboje nėra niekatrosios giminės] rūpinasi tik Žemele ir žmonėmis - juk daug religijų tą teigia.
nesu karštai tikinti (nesu ir labai protinga) ir nedėkoju viešpačiui už visus pasaulio smagumus, tačiau netikiu ir tuo, kad iš negyvų atomų sugebėjo atsirasti tokie bjaurūs tobulai netobuli padarai kaip mes. Net jei materijos savybė kurtis stebėtoją ar augintinį yra natūrali - tai jau kažkas panašaus į kūrėją, bet ne mūsų dogminius dievus.
Amen. Žudykit mane. Kitą kartą gal susitvarkysiu chaosą galvoje ir pasistengsiu taip aktyviai neblaškyti minčių.
Beje, vakare mano nuomonė gal jau bus kažkiek pasikeitus. O gal ir ne.

Taip, labai taikliai su tuo Dievo priartinimu. Tai labai pastebima istorijoje, kaip kito Dievo samprata.

Evoliucijos terorija yra tik TEORIJA,kodel ji pateikiama kaip faktas? Jos iki siol niekas neirode. Vadinami "faktai" leidziai norintiems netiketi Dievu daryti prielaidas apie teorine galimybe,jog viskas atsirado atsitiktinai.

Pvz pasaka apie Ivana kvaili ir varle)-caraitis pabuciavo varle ir pavirto ji zmogum..VISI SUPRANTA-PASAKA. Bet tereikia prideti "faktu" is antropologijos,archeologijos ir kitokios -logijos plius milijonus metu-ir ta pati pasaka tampa MOKSLU.

Butu juokinga,jei nebutu tokios rimtos priezastys ir pasekmes:


"Pradžioje buvo Žodis.Tas Žodis buvo pas Dievą,ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą.Visa per jį atsirado,ir be jo neatsirado nieko,kas tik yra atsiradę."

Bet.

"Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį,bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
nes jų darbai buvo pikti.Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,kad jo darbai aikštėn neišeitų.
O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve."

Evoliucijos teorija nesukurta tam,jog butu irodyta,ji sugalvota kaip alternatyva Dievo tiesai,kad nedorelis galetu nekreipti demesio i Viespati ir gyventi savo geismais,o ne Dievo valia.

loki, o kodėl tu manai, kad tie, kurie netiki į tavo Dievą, yra nedorėliai ir gyvena savo geismais?