mántija [gr. mantion — apsiaustas]: 1. platus, ilgas, į apsiaustą panašus valdovų, aukštųjų dvasininkų paradinis drabužis, apsivelkamas ant kito drabužio; 2. geol. vidurinė žemės rutulio sfera, supanti žemės branduolį; 3. moliuskų, pečiakojų, ūsakojų
vėžiagyvių liemenį arba jo dalį gaubianti odos raukšlė.