Prašvilp|ti, ~ia, prašvilpė 1. švilpiant pralėkti ar pravažiuoti: kulka prašvilpė viršum galvų. automobilis prašvilpė pro šalį. 2. šnek. greitai praeiti, prabėgti (apie laiką): prašvilpė gyvenimas
kaip viena diena. 3. šnek. praleisti,
iššvaistyti: savo mantą prašvilpė