Budė|ti, budi, ~jo 1. saugoti, prižiūrėti ką, dežuruoti: b. sargyboje. budintis tarnautojas. b. prie ligonio. 2. nemiegoti: visą naktį ~jau. 3. žem. būti prie pašarvotojo, dalyvauti šermenyse: b.
prie mirusiojo, mirusįjį. ~jimas (1)
~tojas, ~toja dkt. (1)