Stovė|tis, stovisi, ~josi 1. būti reikiamą laiką, kol pasiekiama tam tikra kokybė - klojėtis, džiūti, bręsti, nokti: linai lauke dar stovisi. šienas daržinėje stovisi. obuoliai, sūriai stovisi. 2.
skirtis nuosėdoms, riebalams, stotis: alus dar
stovisi