Suver|sti, ~čia, suvertė 1. prž. suvirsti 1: suvertė sumetimą.|sngr.: kai žemė minkšta, ariant gražiai susiverčia. 2. bet kaip sumesti, supilti: kampe ~sta krūva bulvių. vieta nešvarumams s. 3.
priskirti, primesti: tą darbą man suvertė.
bėdą (kaltę) kam s.(neteisingai apkaltinti). ~timas (2) žiūrėk: [ suvirsti 1 ]