Mėsa, alkoholis ir tabakas žudo lietuvius

Pagaliau Lietuvos visuomenėje susirūpintą tabako, cukraus, druskos ir perdirbto maisto žala, bet tai tik dalis žalingų dalykų. Deja Lietuva daug kame atsilieka nuo vakarų, neturi tiek sąmoningumo ir supratimo apie sveiką gyvenseną. Įprastai mūsų kultūroje vartojamas alkoholis, tabakas, cukrus ir mėsa ne tik labai kenkia sveikatai, bet ir sukelia panašias į narkotikus priklausomybes. Mokslininkas David Nutt tyrimais nustatė, kad alkoholis yra pavojingesnis net už gatvės heroiną, nes sukelia ne tik sveikatos problemų ir psichines ligas vartojantiems, bet ir kaltas dėl masinio smurto šeimose, nusikalstamumo, žmogžudysčių ir savižudybių. Bet be šito narkotiko mūsų kultūroje joks balius nėra balius. Rūkymo žala dabar gerai išreklamuotą, bet deja vis dar galima pamatyti net jaunimą, būsimas mamas su cigaretėmis ir alaus buteliais.

Gerai įrodytą, kad raudonoji mėsa ir net vištiena padidina įvairių ligų riziką dėl, kurių vakariečiai, tame tarpe lietuviai suserga ir miršta anksti. Tai širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, vėžys, nutukimas, cukrinis diabetas, erekcijos disfunkcija, kepenų ir inkstų ligos, kvėpavimo, uždegiminės ir kitos ligos susijusios su paspartintu senėjimu. Taip pat per mėsa dažnai apsinuodyjamą pavojingomis bakterijomis kaip salmonela, E. Coli. Beto gyvūnai pripumpuojami hormonų, antibiotikų, kaupia pesticidus ir toksines medžiagas tokias kaip dioksinai. Dažnai gyvūnai laikomi ankštuose narvuose pilnuose fekalijų, kurių patenka skerdžiant į mėsą. https://www.bustle.com/articles/137865-8-reasons-meat-is-bad-for-you-y
es-even-chicken

Pati blogiausia ir šlykščiausia mėsa, kuria vartoja žmonės yra kiauliena, nes kiaulės valgo viską - pūvanti maistą, išmatas ir šlapimą. Joje pasitaiko parazitinės kirmėlės pvz. trichinos, jų riebaliniuose audiniuose kaupiasi toksinai ir lašiniai apskritai yra žalingi. Neveltui kai kuriose kultūrose kaip islame kiauliena visiškai uždraustą.

Statistiškai mėsaėdžiai gyvena trumpiau nei vegetarai ir veganai. Augalėdžiai ne tik ilgiau gyvena, bet mažiau serga ir turi sveikesnę bei laimingesnę senatvę. Senoliai pradėje veganiškai maitintis tarsi stebuklingai pagyja ir turi daugiau energijos. Pasak PSO, veganiška mityba - puiki prevencinė priemonė, siekiant išvengti "populiariųjų", daugiausia gyvybių nusinešančių šių dienų sveikatos problemų: širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kt: https://www.lrytas.lt/skonis/mitybos-abc/2018/05/17/news/gydytoja-apie
-vegetaru-ir-veganu-seimose-auganciu-vaiku-sveikata-6319372/

Yra daug dezinformacijos apie tai, kad žmogui būtina mėsa, o augalinė mityba turi ale nepakankamai maistinių medžiagų skleidžiamos žiniasklaidos ir kai kurių gydytojų. Gydytojais nevisada galima aklai tikėti, nes patys rūkydami ir turėdami žalingų įpročių gali juos palankiau vertinti, o štai moksliniai tyrimai rodo faktus. Tačiau mokslo pažiūriu įmanoma gauti visas reikalingas medžiagas neskerdžiant nei vieno gyvūno. Mitų pavyzdžiai apie augalinę mitybą:

Baltymai. Baltymų netrūksta net griežtai veganiškoje dietoje. Pilna augalinių produktų, kuriuose yra puikus baltymų kiekiai su visomis amino rūgštimis - grikiai, pupelės, grūdai, riešutai, saulėgrąžos, linų sėmenys, chia sėklos, žirniai, falafeliai, avokadai ir t.t. Spirulinoje, sojos produktuose ir alaus mielių milteliuose baltymų yra net daugiau nei mėsoje. Matyt dėl to soją ir alaus mieles naudoja gausiai kaip pašaro papildus masei priaugti. Soja yra super maistas tik problema, kad vakaruose dažniausiai vartojama ne fermentuotą kaip Japonijoje. Vis tik baltymai gauna per daug dėmesio turint omenyje, kad 10% baltymų pakanka palaikyti dienos normą. Net ir atletams, motinoms ir augantiems vaikams augalinė mityba turėtų suteikti pakankamai baltymų. Vienas ir ne vienintelis geras pavyzdys stipriausias pasaulio veganas Patrikas Baboumianas, kuris turi kalnus raumenų. Daugiau nei 35% baltymų maiste yra žalinga.

Geležis. Neteisingas nuogastavimas, kad nepakanka geležies augalinėje mityboje - jo yra daug pupelėse, lešiuose, sojoje, riešutuose, įvairiose sėklose, bulvėse, lapinėse daržovėse ir grūdiniuose produktuose. Jo kaip irki tų mineralų yra geriamajame vandenyje ir pridedamą dirbtinai pvz. į kukuruzų dribsnius. Gyvūlinės kilmės geležies perteklius siejamas su padidintą rizika susiergti vėžiu ir širdies ligomis.

B12. Populiarus mitas, kad augalėdžiai negauna pakankamai vitamino B12. Ir tai dalinai tiesa, nes šiais steriliais laikais jo pritrūksta visiems net ir mėsaėdžiams. Esmė tame, kad B12 gamina ne gyvūnai, o tokios bakterijos kaip lactobacillus reuteri gyvenančios žarnyne, dirvožemyje ir natūraliuose vandens telkiniuose. Šio vitamino reikia taip mažai, kad jo galima gauti valgant daržoves ir vaisius su dirvos pėdsakais. Mūsų protėviai ne tik gyveno naturalesnėmis sąlygomis, bet ir praktikavo maisto fermentaciją, kuri praturtindavo maistą vitaminais B12 ir K. Rytuose sojos produktai fermentuojami tokie kaip natto, tempeh sūris turi B12, taip pat jo yra jūros dumbliuose, kukuruzų dribsniuose (būna dirbtinai pridėtą), kriauklėse ir raugintuose kopustuose. Galu gale galima vartoti vitamino B kompleksą su magniu, kad garantuoti pakankamumą.

Vitaminas D. Riebaluose tirpus vitaminas D yra retas maiste ir daugumą šiauriečių, lietuvių turi jo trūkumą. Jo nedideliais kiekiais yra tik žuvyje ir žole maitinamuose gyvūnuose, tačiau pagrindinis jo šaltinis ultravioletinė spinduliuotė. Taigi Vitaminą D geriausia gauti su maisto papildais, deginantis vidurdienio Saulėje ar po UV-B lempomis. Menkės kepenų aliejus irgi galima išeitis tik brangi ir gendanti.

Omega 3 yra svarbi riebalų rūgštis, tačiau žuvis daugiausia reklamuojama kaip jos šaltinis. Iš tikrųjų net ne visoje žuvyje yra pakankamai Omega 3. Žuvies produktai kaip lašiša iš ties daug sveikesnį už populiarią mėsą, tik minusas, kad turi sunkiųjų metalų. Linų sėmenys yra super maistas, bet kas įdomiausia yra, kad joje yra net 6 kartus daugiau Omega 3! Lašišos ir upėtokių reikėtų daug suvalgyti, o linų sėmenų pakaks ir šaukšto dienos normai. Tik rekomenduoju permaltas linų sėmenis užpilti saulėgrąžų aliejumi, kad apsaugoti nuo oksidacijos ir aromato praradimo. Omega 3 yra taip pat pupelėse, kanapių sėklose, spirulinoje, jūros dumbliuose.

Riebalai yra būtini kūno funkcionavimui, nes pvz. mūsų smegenų masę be vandens sudaro net 60% riebalai. Tačiau reikia vengti sočiujų riebalų ir transriebalų. Ne veltui dietologai rekomenduoja vartoti geriau avokadus, riešutus, augalinės kilmės riebalus, aliejus.

Augalėdžiai yra sveikesnį ir lėčiau senstą, nes jų mityboje gausu sveiko maisto, magnio, skaidulinių medžiagų, vitaminų C, E, A ir kitų stiprių antioksidantų apsaugančių ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

Augalinė mityba tinka vaikams, studentams ir dirbantiems intensyvų protinį darbą. Neveltui riešutų ir džiovintų vaisių mišinys pavadintas "Studentų maistu". Beto genialiausios istorinės asmenybės buvo vegetarai - Leonardo da Vinči, Niutonas, Tesla, Edisonas, Einšteinas. Per naujienas sužiba pranešimai apie tai kaip viena veganų šeima numarino vaiką, bet mažai kalbama apie vakarietiškos, daug mėsos turinčios mitybos žalą. Aišku, kad nebus sveika nei augalinė, nei mėsos dieta jei jį nebus pilnavertė, bet subalansuota veganiška mityba gali suteikti visas reikalingas medžiagas. Pas mus norma, kad šeimos ir net mamos rūko, girtauja, vartoja visokį brūdą, kuris gerokai daugiau kenkia nei net įprastą veganiška mitybą. Vaiko smegenims dar labiau kenkia stresas ir visokio pobūdžio smurtas, kuris deja iki šiol yra norma Lietuvoje.

Yra daug hipotezių kodėl žmogus evoliucionavo dideles smegenis, bet mėsos dieta nėra tiksliausią. Mokslininkai mano socialinis gyvenimas ir perėjimas prie nuo lapų prie vaisių, maisto turinčio daug krakmolo vartojimas turėjo daugiau įtakos, nes smegenų pagrindinis energijos šaltinis yra gliukozė. Medžioklė palyginus su vaisiu rinkimu yra labai rizikingas ir energijos reikalaujantis užsiėmimas. Mūsų protėviai nors ir medžiodavo vis tik iš tikrųjų buvo beveik vegetarai. Puikus straispnis pasiskaitymui: https://blogs.scientificamerican.com/guest-blog/human-ancestors-were-n
early-all-vegetarians/

Puiku, kad valdžia rodo susirūpinimą aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, bet jį pradeda ne nuo to galo. Pavyzdžiui yra ketinimai riboti ar apkskritai riboti taršių, dyzelinių automobilių naudojimą, planuojama uždrausti kaitrines lempas (kurios sveikesnės ir lyginant su šildytuvais ne tokios nuostolingos). Bet apie mėsos industrijos žala nutylimą nors mokslininkai jau įrodė, kad gyvūlininkystė sukelia daugiausiai aplinkos žalos, nes švaistomi milžiniški kiekiai maisto, gėlo vandens, energijos kiekiai gyvūlių auginimui taip naikinant miškus, derlingą žemę, o augalinis maistas galėtų būti skirtas skurstantiems. Pvz. vienam svarui jautienos tenka išvaistyti net iki 16 svarų sojos ar grūdų. Aplinka teršia gyvūlių srutos ir išskyriamas metanas, kuris dar pavojingesnis globaliam atšilimui už CO2. Beto mėsos industrija sukelia baisią smarvę jaučiamą už daugelio kilometrų. Mėsininkai turi sužalotą psichiką dėl darbo žiaurumo, dirbantieji dažnai suserga PTSD ir kitomis psichinėmis ligomis dėl to, kad dauguma net neįsivaizduoja kaip žiauriai kankinami gyvūnai net ir griežtai reguliuojamoje Europos Sąjungoje. Labai rekomenduočiau apsišvietimui pasižiūrėti filmą "Earthlings" 2005.

https://www.theguardian.com/environment/2014/jul/21/giving-up-beef-red
uce-carbon-footprint-more-than-cars

Šunų ir kačių augintojai turėtų irgi žinoti, kad vien jų gyvūlinės kilmės pašarai kenkia aplinkai labiau nei automobiliai.
http://www.autoexpress.co.uk/car-news/consumer-news/59619/dogs-cause-m
ore-pollution-cars

Įrodytą, kad gyvūnai, kurie kankinami ir skerdžiami ūkiuose taip pat turi emocijas ir yra net protingesnį už šunys. Taigi pereiti prie augalinės mitybos yra būtinybė dėl daug priežasčių. Todėl būtina apsisakyti ar bent sumažinti mėsos vartojimą, jei negalite gyventi be mėsos geriau vartoti jūros gėrybes, vabzdžius ir panašiai kas yra ir sveikiau. Šiais laikais yra sveikų ir gardžių, net mėsą imituojančių produktų. Su stresu ir priklausomybėmis taip pat reikėtų pradėti kitaip darotis nors ir Lietuvoje gyvenimas sunkesnis dėl klimato, prasčiau apmokamo ir ilgesnio darbo laiko nei klestinčiuose vakarų šalyse kaip Šveicarija, Anglija, Vokietija, Norvegija, Australija, beje kuriose vegetarų yra 14-10% ir daugėja.

Jei mano straisnyje pastebėjote neaiškumų, klaidų ir turite klausimų tai būtų įdomu diskusijoje sužinoti.

Nuoširdžiai ir lietuviškai:

Maladėc, kad parašei straipsnį, bet gėriau ir gersiu, rūkiau ir rūkysiu, o užkanda geriausia tai rūkyta mėsytė, kaip baba darydavo

as ir nevalgau beveik visai tu kiaulienu, sveikesni maista pasirenku.. o del gerimo-niekada negeriu ir kitiems nepatariu, o cukraus nevartoju.

emmmm gaila, kad propoganda

emmmm gaila, kad propoganda

Juokingiausia, kad veganų argumentai iš piršto laužti, dalis jų prieštarauja mokslo tiesoms, bet jiems tai nė motais. Susikūrę maldelę ir kartoja kas rytą ir vakarą.

Labai klysti kad mėsa kenkia sveikatai juk ir prieš karą ir po karo žmonės kaime augino kiaules, tik nerukydavokaip lašiniukaip dabar o sudydavo druska ir nieko neatsitiko

Labai klysti kad mėsa kenkia sveikatai juk ir prieš karą ir po karo žmonės kaime augino kiaules, tik nerukydavokaip lašiniukaip dabar o sudydavo druska ir nieko neatsitiko

Ar jūs išprotėjote, kad ėmėte ir rašyti, ir cituoti paklodėmis?

Nematau, kad pats pateiktum argumentus savo nuomonei. Aš tai pateikiau daug informacijos su mokslinių straipsnių nuorodomis. Panašu, kad mėsaėdžiai tiesiog nenori klausytis veganų.
Dėl to žmonės ir gyvendavo taip trumpai, aišku tais laikais norma buvo anksti mirti ir dėl kitų ligų ar žūti. Geriau kalbėkim apie dabartinius laikus, kodėl 21 amžiuje gyvenant saugiau ir turint išvystytą mediciną lietuviai gerokai trumpiau gyvena ir daugiau serga už kokius japonus?

kokia prasme ? pamenu viename filme bemirstantis veziu sergantis sunus paklause tevo kaip geriau gyventi, ar trumpai su mergina, ar ilgai bet be merginos. tevas jam atsake, kad trumpai bet su mergina ir tada tas jo sunus patenkintas numire. taip ir cia, ziurint ko norisi ar pilnavercio gyvenimo trumpai, ar nepilnavercio bet ilgai.

Tie lietuviai dar neatsigėrę. Mažai aukų dar turime.

Didelė dalis tų straipsnių yra iškreipta tikrovė, galbūt yra ir tiesiog melo, kas dabar patikrins?

Vidutinė gyvenimo trukmė yra tik statistika: ten įskaičiuoti visi sulaukę 1 metų ir nedetalizuojama mirties priežastis. Tarkim gyvena 100 žmonių, 2 iš jų žuvo 18, likusieji gyveno iki 80 - vidutinė trukmė 78,76 metų. Tačiau Lietuvoje vyrų statistika gerokai prastesnė, čia žūva didesnis santykis. Taip pat vaikų berniukų mirtingumas didesnis, nei mergaičių. Nesu tikras, kaip statistiką pakreipia emigrantai, juk jų apskaitoje nelieka, o išvažiuoja tai daugiausiai jauni.

OK, kai buvo bandytas branduolinis ginklas atmosferoje ir vandenyne, pasaulyje dešimtis kartų išaugo vėžinių susirgimų. Lietuva dar ne taip seniai gavo Černobylio dozę. T.y. žmonija sau tokį likimą pasiskyrė.

Irgi galiu užduoti retorinį klausimą: kodėl valgydamas bet ką norimą, kažkada dar ir rūkiau, dar ir pagerdavau, iki ~35 ir sporto nemėgau, tačiau nuo 18 iki 50 metų nesu niekuo sirgęs, nebent sloga?

dabar tik užmečiau akį į straipsnių nuorodas. ten nei vieno mokslinio straipsnio DD

Ten ne visos nuorodos į mokslinius straipsnius, bet į patikimus ir žinomus naujienų portalus pvz. Theguardian, kad paprastam žmogui būtų aiškiau. Google Scholar galite patikrinti teiginių teisingumą.
Beje scientificamerican.com mokslinis puslapis.

Va pvz. straipsnis apie mėsos pramonės įtaka globaliniam atšilimui: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2367646/

palauk, lrytas yra visai bulvarinis reikalas.
scientificamerican bet ten blogas, kur pateikiama tik nuomonė asmeninė.
straipsniai buvo pateikti ne moksliniai, ir nereik išsisukinėt.
o šita paskutine nuoroda nežinau, ką bandai pagrįst. Kad bet kokia žmogaus veikla teršianti? nu taip. galim atsisakyt civilizacijos, arba išžudyt pusę pasaulio DD

Kas įdomiausia: mokykloj mus mokė, kad pasaulinis atšilimas ir atšalimas kartojasi periodiškai, ar ne kas 600 metų, o gal kas 1000 (nepamenu, labai seniai mokyklą baigiau). Vadovėliuose rašė, kad viduramžiais Europoje kaip ir nebuvo žiemų, Amerikoj padėtis tokia pat. Tai nustatoma pagal senų medžių rieves. Tik šito negalima sieti su žmonijos veikla, tuo metu ji buvo niekinė, lyginant su šiuolaikine. Tačiau tai nesukėlė žinomų problemų, nebuvo Europa apsemta vandenyno ar dar kažko panašaus.

taip, tai yra cikliškas veiksnys. bet pagal cikliškumo prognozes mes viršijam jau. o keičiasi atmosferos sudėtis, ir naivu tikėtis, kad keičiantis atmosferai nesikeis oras, o mes prie atmosferos tikrai prisidedam.